Kas yra Valdorfo pedagogika?
Valdorfo pedagogika – daugiau nei šimtmetį gyvuojanti ir visame pasaulyje paplitusi ugdymo kryptis. Jos tikslas – ugdyti visapusišką asmenybę, kuriai svarbios ne tik akademinės žinios, bet ir kūrybiškumas, atsakomybė, gebėjimas bendradarbiauti bei pažinti save ir pasaulį.
Šioje pedagogikoje mokymasis suprantamas kaip gyvas pažinimo procesas. Vaikai mokosi ne vien klausydamiesi ar įsimindami informaciją – jie stebi, tyrinėja, kuria, diskutuoja, juda, muzikuoja, dirba rankomis ir per asmeninę patirtį atranda pasaulį. Menas, amatai, gamta ir praktinė veikla čia yra ne papildomos veiklos, o svarbi mokymosi dalis.
Valdorfo pedagogikos esmė – padėti vaikui augti harmoninga asmenybe, ugdant mąstymą, jausmus ir valią. Tikima, kad tik visapusiškas ugdymas leidžia žmogui ne tik įgyti žinių, bet ir prasmingai bei atsakingai jas taikyti gyvenime.
Valdorfo pedagogika siekia ugdyti visapusišką asmenybę per patirtimi grįstą mokymąsi, lavinantį mąstymą, jausmus ir valią.
Pagrindiniai Valdorfo pedagogikos principai
Visapusiškas ugdymas atsižvelgiant į vaiko raidos etapus
Valdorfo pedagogika remiasi nuostata, jog ugdymas turi atitikti natūralią vaiko raidą ir amžiaus tarpsnių poreikius. Todėl mokymosi turinys ir būdai parenkami taip, kad vaikai galėtų mokytis jiems tinkamu metu, patirdami atradimo džiaugsmą ir pasitikėjimą savo jėgomis. Siekiama ne tik perteikti žinias, bet ir ugdyti smalsumą, gebėjimą mokytis visą gyvenimą bei visapusiškai lavinti mąstymą, jausmus ir valią
Mokymasis vyksta per patyrimą
Valdorfo ugdyme vaikai mokosi ne tik klausydamiesi ar skaitydami, bet ir veikdami. Jie tyrinėja, stebi, kuria, eksperimentuoja ir patys atranda dėsningumus, todėl žinios tampa prasmingos ir išlieka ilgam.
Pagrindiniai dalykai mokomi kelių savaičių laikotarpiais – periodais. Toks mokymosi būdas leidžia giliau įsigilinti į temą, ją nuosekliai pažinti ir geriau suprasti, o ne nuolat skubėti prie naujos medžiagos.
Mokymasis periodais
Meno integravimas į ugdymą
Valdorfo pedagogikoje visos disciplinos yra vienodai svarbios – menams ir užsienio kalboms skiriamas toks pat dėmesys kaip ir matematikai ar gamtos mokslams. Meninė veikla natūraliai persipina su ugdymo procesu: piešimas, muzika, judesys, vaidyba ir rankdarbiai padeda vaikams geriau suprasti matematiką, kalbas, istoriją ir kitas disciplinas, kartu ugdydami kūrybiškumą, vaizduotę ir gebėjimą mąstyti įvairiapusiškai.
Mokytojo vaidmuo
Valdorfo mokykloje kiekviena klasė turi du pagrindinius klasės auklėtojus. Jie ne vienerius metus lydi klasės bendruomenę, o kartu su įvairių dalykų mokytojais rūpinasi visapusišku mokinių ugdymu. Ilgalaikis auklėtojų ryšys su klase padeda geriau pažinti kiekvieną vaiką, jo stiprybes, poreikius ir individualią raidą.
Valdorfo pedagogika skatina kuo ilgiau atitolinti ekranų naudojimą vaikų kasdienybėje. Tikima, kad geriausias pagrindas vaiko raidai yra gyvas bendravimas, žaidimas, kūryba, judėjimas ir tiesioginis pasaulio pažinimas, todėl šio požiūrio laikomasi ne tik mokykloje, bet ir kviečiama jį tęsti namuose.
Ekranų politika
Vertinimo sistema
Valdorfo pedagogikoje svarbiausia – vaiko individuali pažanga, o ne pažymys. Pradinėse klasėse mokinių pasiekimai vertinami aprašomuoju būdu – mokytojas apžvelgia vaiko augimą, pastangas, stiprybes ir tolesnes ugdymo kryptis. Vyresnėse klasėse, kai tai numato Lietuvos švietimo sistema, atsiranda ir pažymiai, tačiau juos papildo išsamus grįžtamasis ryšys, padedantis geriau suprasti mokinio pažangą ir mokymosi procesą.
Dienos ir metų ritmas Valdorfo pedagogikoje
Valdorfo pedagogikoje didelę reikšmę turi ritmas. Nuosekli dienos, savaitės ir metų tėkmė vaikui suteikia saugumo jausmą, padeda susikaupti ir sudaro palankias sąlygas mokytis.
Kiekviena diena prasideda pagrindine pamoka, kuri trunka dvi akademines valandas. Jos metu mokiniai nuosekliai gilinasi į vieną temą kelias savaites iš eilės.
Po pagrindinės pamokos vyksta dalykų pamokos, kurioms svarbus reguliarus kartojimas ir nuoseklus įgūdžių lavinimas – užsienio kalbos, muzika, šokiai, kūno kultūra, dailė, technologijos ir kiti dalykai. Siekiama, kad jos sietųsi su pagrindinės pamokos tema, ją papildytų ir praturtintų, o mokiniai turėtų galimybę tą pačią temą pažinti skirtingais būdais.
Ritmas svarbus ne tik dienoje. Mokslo metai taip pat turi savo ritmą – ugdymą lydi metų laikų kaita, tradicinės mokyklos šventės, projektai, išvykos ir bendruomenės renginiai. Jie padeda vaikams patirti gamtos ciklus, stiprina bendruomeniškumą ir leidžia mokymąsi susieti su gyvenimu.
Kodėl mokoma būtent taip?
Valdorfo pedagogiką XX a. pradžioje sukūrė austrų filosofas, mokslininkas ir visuomenės veikėjas Rudolfas Šteineris. Stebėdamas vaikų raidą jis iškėlė mintį, kad ugdymas turėtų atitikti natūralius vaiko augimo etapus. Šiandien šį principą patvirtina ir daugelis šiuolaikinės raidos psichologijos bei edukologijos įžvalgų – vaikai skirtingais amžiaus tarpsniais mokosi nevienodai, todėl jiems reikalingi skirtingi mokymo būdai.
Todėl Valdorfo pedagogikoje pirmiausia siekiama, kad vaikas pažintų pasaulį per patyrimą – stebėtų, judėtų, kurtų, klaustų ir atrastų. Vėliau vis daugiau dėmesio skiriama analitiniam mąstymui, gebėjimui suprasti priežastis ir dėsningumus, o vyresnėse klasėse – savarankiškam, kritiškam vertinimui ir atsakingam sprendimų priėmimui.
Toks ugdymas remiasi nuostata, kad kiekvienas vaikas vystosi savu tempu, todėl svarbu ne skubinti jo raidą, o sudaryti sąlygas visapusiškai augti. Tikima, kad tvirtas žinių pagrindas formuojasi tuomet, kai mokymasis yra prasmingas, atitinka vaiko brandą ir žadina vidinį norą pažinti pasaulį.
Parko g. 67, Vilnius (Naujoji Vilnia)
labas@atvirojimokykla.lt
+370 (665) 28582