14-21 metų jaunuoliai tarsi eina nematoma linija, kurioje vienoje pusėje yra vaikystė, o kitoje – pilnametystė. Bet kurią akimirką jie gali peršokti į kurią nors pusę ir suaugusiųjų užduotis yra suvokti, kurioje pusėje jie yra, ir atitinkamai su jais bendrauti. Jaunuoliai jaučiasi suaugę, jie yra įžeidinėjami, kai su jais elgiamės kaip su vaikais, o jei akimirką mėgaujasi vaikišku elgesiu - beprasmiška iš jų tikėtis brandesnių veiksmų. Drausmė ir ribos šiame amžiuje yra itin svarbūs.

Paaugliai dabar blaškosi tarp dviejų priešingų jėgų: viena vertus, idealaus žmogaus, o iš kitos – lytinio potraukio pažadinimo. Siela bando rasti pusiausvyrą ir tai neretai virsta maištu. Kuo laisviau jaunuolis jaučiasi namuose, tuo mažesnė tikimybė, kad jam reikės ieškoti išorinės laisvės.

Šiuo etapu žmogui labai svarbu gebėti nutraukti bambagyslę, atsiskirti nuo tėvų emociškai, fiziškai, nes artėja aktyvus pasaulio užkariavimo periodas.

Trečiame septynmetyje žmogus ieško idealo ir tuo metu nėra taip svarbu, ar tai yra gera, gražu, svarbiausia – ar teisinga. Dabar jaunas žmogus ieško tiesos tame, ką mes sakome ir darome. Tiesos ir autentiškumo ieškojimas turi tris aspektus: mokslinę tiesą, fiziologinę ir dvasinę tiesą.

Sakome, kad apie 21 metus galutinai sukaulėja žmogaus momenėlis, tai simbolizuoja žmogaus atsiskyrimą, suaugimą ir susiformavimą. Prakeliavus tris septynmečius mums suteikiami trys žmogiškajai rūšiai priklausantys principai: gėris, grožis ir tiesa.