Valdorfo pedagogika ir gamta

Tyrimai patvirtina ilgo buvimo lauke naudą vaikams: geresnė fizinė ir psichinė sveikata, lengviau pasiekiami geri mokslo rezultatai. Valdorfo pedagogikoje pabrėžiami natūralūs ritmai ir mūsų santykis su viskuo, kas gyva. Svarbu suprasti, ką gamta gali pasiūlyti, ko išmokyti, galų gale, suvokti savo - žmogaus – vietą čia. O gamtoje veikiame ir individualiai, ir kaip bendruomenė, todėl šio ryšio nauda neįkainojama, nors moderniame pasaulyje neretai pamirštama. Kaip jį paskatinti? Yra savaime suprantamos veiklos: aplinkos augalai, daržai, daug laiko lauke per pertraukas ir pamokos už klasės ribų - kiekviena amžiaus grupė turi ypatingą ryšį su gamta pagal tai, ko jiems reikia labiausiai.

Ankstyva vaikystė
Maži vaikai patys sau yra pasaulio centras. Gal iš pirmo žvilgsnio tai gali pasirodyti savanaudiška, bet mažieji natūraliai siejasi su daiktais, žmonėmis, augalais ir gyvūnais. Valdorfo pedagogai nebando per anksti išvesti vaiko iš šios būsenos, bet stengiasi palaikyti susidomėjimą gyvaja ir negyvaja gamta. Tai daroma žaidžiant lauke arba viduje su natūraliomis, gamtinėmis medžiagomis. Skatinama pastebėti aplinkos grožį, žavėtis paprastais dalykais. Vaikai žaidžia lauke bet kokiu oru. Jie nevaržomi laipioja medžiais, taškosi balose, tyrinėja purvą, akmenis, šakas ir vabalus. Suaugusieji tuomet yra veiklų stebėtojai.

Pradinė mokykla
Klasės įrengime ir pamokų metu stengiamasi naudoti kuo daugiau natūralių medžiagų: medienos, akmenų, molio, vilnos, lino, šilko... Metų laikai atkeliauja į klasę gamtos ciklo simbolių pavidalu: lauko gėlės, medžių pumpurai, želmenys, subrendę javai, natūralios dekoratyvios daržovės, vaisiai ar uogos, sausos žolės. Apie devintuosius gyvenimo metus vaikai pradeda suvokti, kad jie yra atskiri nuo aplinkinio pasaulio. Tai pajutę, gali pradėti tyrinėti aplinką su nauju užsidegimu ir fantazija. Moksleiviams susidomėjus praktiniais dalykais, gamtos sąvoka platėja, įgauna naujų formų. Vis dar praleidžiama daug laiko lauke žaidžiant, bet taip pat susipažįstama su augalininkyste, gyvulininkyste, gamtos mokslais. Šiuo amžiaus tarpsniu atviras požiūris yra labai svarbu, nes tai kuria pagrindą ateičiai.

Vidurinė mokykla
Paaugę vaikai jau supranta kas jie ir, kur jie - prasideda racionalaus proto vystymasis. Tam turbūt nėra geresnių būdų, nei gamtos mokslai. Vaikams pristatomi nauji mokymosi būdai grįsti eksperimentais ir patirtimi. Pradedama nuo apčiuopiamų dalykų, pvz. garso, šviesos, traukos. Palaipsniui pereinama prie abstraktesnių fizikos, chemijos ir biologijos sąvokų bei dėsnių. Kartu su šiais mokslais pristatoma ir ekologija. Drauge aiškinamasi, kaip ir kodėl reikia rūpintis gamta. Visi mokslai remiasi tuo, kas jau žinoma nuo ankstyvos vaikystės - gamta ir žmogus yra nedalomai susiję. Vaikai skatinami neskubėti, nepulti daryti išvadų, bet stebėti, nuosekliai ir metodiškai perprasti gamtos paslaptis. Pagrindinė viso to mintis yra, kad atviras protas ir lankstumas padeda daug geriau suprasti aplinką ir ja domėtis visą gyvenimą. Leisdama vaikams suprasti, jog esame gamtos dalis, Valdorfo pedagogika skatina gilų ryšį, meilę ir rūpestį viskam, kas mus supa.

Parengta pagal
https://phillywaldorf.com/insights/waldorf-education-nature-connection/
Nuotrauka iš unpslash.com